„Visi buvo informuoti“
Frazė „visi buvo informuoti“ dažnai tampa ženklu, kad komunikacija pradeda nebespėti paskui verslo tempą. Straipsnyje dalinuosi įžvalgomis iš praktikos apie informacijos judėjimą, koordinavimą ir kodėl aiškumas organizacijose tampa vis svarbesnis.
2/24/20262 min read
Yra keli sakiniai, kurie labai greitai parodo komunikacijos brandą. Vienas jų — „visi buvo informuoti“.
Dažniausiai šis sakinys atsiranda jau po to, kai kažkas:
nesuprato,
negavo informacijos,
padarė kitaip,
arba apskritai nežinojo, kad sprendimas jau priimtas. 😄
Įdomiausia, kad daugumoje organizacijų žmonės tikrai nuoširdžiai galvoja, jog komunikacija įvyko. Kažkas kažkam parašė, kažkas kažką paminėjo susitikime, kažkas įdėjo informaciją į bendrą kanalą ar persiuntė laišką. Ir tam tikrą laiką tokio modelio net pakanka.
Tačiau augant verslui komunikacija pradeda sudėtingėti daug greičiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Atsiranda daugiau komandų, daugiau projektų, daugiau funkcijų, daugiau žmonių, daugiau kontekstų. Informacijos organizacijoje pradeda daugėti eksponentiškai, o kartu atsiranda labai įdomus reiškinys — visi gauna vis daugiau informacijos, bet aiškumo kažkodėl nepadaugėja. 😄
Per praktiką matau, kad komunikacijos problemos organizacijose labai retai atsiranda dėl blogų ketinimų. Dažniausiai jos atsiranda todėl, kad organizacija ilgą laiką veikė labai greitu tempu ir informacija judėjo gana organiškai. Tačiau tam tikrame etape vien „susikalbėjimo pakeliui“ pradeda nebeužtekti.
Harvard Business Review tyrimuose gana dažnai minima, kad viena dažniausių organizacinių įtampų priežasčių yra ne pats darbo krūvis, o neaiški arba fragmentuota komunikacija. Ypač tada, kai žmonės nebesupranta:
kokie prioritetai svarbiausi,
kas priėmė sprendimą,
arba kur apskritai baigiasi jų atsakomybė.
Praktikoje tai dažniausiai pasimato labai paprastose situacijose. Skirtingos komandos tą pačią informaciją interpretuoja skirtingai, projektai juda ne tuo tempu, kuriuo tikėtasi, o susitikimuose paaiškėja, kad visi kalba apie tą patį, tik truputį skirtingose versijose.
Ir tada organizacijoje pradeda daugėti papildomo koordinavimo, persiderinėjimų ir sakinių:
„Aš galvojau, kad čia jau suderinta.“ 😄
Per savo darbą dažnai matau, kad stipriausiai veikiančiose organizacijose komunikacija nėra garsesnė ar intensyvesnė. Ji dažniausiai tiesiog aiškesnė. Žmonės geriau supranta:
kaip juda informacija,
kas ką komunikuoja,
kada priimami sprendimai,
ir kokie susitarimai iš tikro jau galioja.
Nes tam tikrame augimo etape organizacijoje pradeda nebeužtekti to, kad „visi buvo informuoti“. Pradeda reikėti, kad visi iš tikro suprastų tą patį.
Kontaktai
Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius
Susisiekite
loreta.dainyte@gmail.com
+37061155660
© 2025. All rights reserved.
