Vieną dieną vadovas tampa organizacijos „centrine sistema“

Augant verslui vadovas labai natūraliai gali tapti organizacijos „centrine sistema“ – per jį pradeda eiti sprendimai, koordinavimas ir kasdieniai klausimai. Straipsnyje dalinuosi įžvalgomis iš praktikos apie tai, kaip augančiose organizacijose keičiasi veikimo dinamika ir kodėl tam tikrame etape atsiranda stipresnio koordinavimo poreikis.

5/18/20262 min read

Augančiose organizacijose dažnai ateina etapas, kai vadovo rolė pradeda natūraliai plėstis gerokai plačiau nei strateginiai sprendimai ar verslo plėtra. Kartu su augimu atsiranda daugiau projektų, daugiau žmonių, daugiau komunikacijos ir daugiau situacijų, kurias kažkam reikia tiesiog sukoordinuoti.

Iš pradžių tai dažniausiai net neatrodo kaip problema. Daugelis augančių verslų ilgą laiką labai sėkmingai veikia greičio, lankstumo ir tarpusavio pasitikėjimo principu. Komandos greitai susitaria, klausimai išsisprendžia operatyviai, o vadovas natūraliai tampa žmogumi, kuris padeda „paspartinti“ organizacijos judėjimą.

Tačiau verslui augant dažnai atsiranda momentas, kai beveik visi svarbesni klausimai pradeda vienaip ar kitaip grįžti pas vadovą. Sprendimai, komunikacija, projektų koordinavimas, prioritetai, partneriai, klientų situacijos ar net kasdieniai veiklos klausimai pradeda judėti per vieną žmogų.

Per savo praktiką pastebiu, kad dažniausiai tai nėra nei kontrolės problema, nei nepasitikėjimas komanda. Tiesiog organizacija dar nespėjo užaugti tokiu pačiu tempu kaip pats verslas.

Ir būtent tada organizacijoje pradeda daugėti dalykų, kuriuos daugelis vadovų labai gerai atpažįsta:

daugiau susitikimų,
daugiau „greitų klausimų“,
daugiau derinimo,
daugiau kontekstų vienu metu,
ir gerokai mažiau laiko pačiam verslo augimui.

Kartais net juokinga, kiek daug organizacinių procesų pradeda suktis aplink vieną kalendorių. 😄

Apie panašias tendencijas šiandien kalba ir organizacijų efektyvumo tyrimai. „McKinsey“ bei „Gallup“ analizėse dažnai minima, kad augančiose organizacijose vienu didžiausių veiklos trikdžių tampa ne kompetencijos trūkumas, o sprendimų ir koordinavimo koncentracija kelių žmonių rankose.

Praktikoje tai dažniausiai pasimato labai paprastose situacijose. Komandos laukia patvirtinimų, projektai stringa tarp funkcijų, komunikacija pradeda dubliuotis, o vadovas tampa žmogumi, kuris vienu metu turi būti ir strategas, ir koordinatorius, ir greito reagavimo centras.

Būtent šiame etape organizacijoms dažnai pradeda reikėti ne daugiau kontrolės, o daugiau aiškumo. Aiškesnių atsakomybių, stipresnio koordinavimo, geresnės komunikacijos tarp komandų ir mažiau veikimo principu „greitai susiderinsim“.

Per savo darbą dažnai prisijungiu būtent tokiame augimo etape — kai organizacijai reikia žmogaus, kuris padėtų sujungti strateginius tikslus su kasdieniu veikimu, koordinuoti pokyčius ir dalį organizacinės apkrovos nuimti nuo vadovo pečių.

Kartais tai būna plėtros projektų koordinavimas, pasiruošimas auditams, veiklos procesų stiprinimas ar vidinės komunikacijos aiškumas. Kartais — tiesiog daugiau struktūros ten, kur organizacija pradėjo augti greičiau nei spėjo viską susidėlioti.

Nes tam tikrame etape verslui pradeda reikėti ne tik stipraus vadovo. Jam pradeda reikėti ir stipraus organizacinio užnugario.

Kontaktai

Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius

Susisiekite

loreta.dainyte@gmail.com

+37061155660