„Padarėm ir bėgam toliau“ kultūra

Įmonių „padarėm ir bėgam toliau“ kultūra, kurioje nelieka laiko sustoti ir pamatyti progresą. Straipsnyje dalinuosi įžvalgomis iš praktikos apie veikimo tempą, komandos nuovargį ir kodėl organizacijoms svarbu ne tik siekti rezultatų, bet ir juos pastebėti.

2/26/20261 min read

Įmonėse natūraliai susiformuoja tam tikras veikimo tempas. Projektai juda vienas po kito, prioritetai keičiasi greitai, o vos užbaigus vieną svarbų etapą, komanda jau gyvena kitu terminu.

Iš pradžių toks ritmas dažnai net atrodo kaip stiprybė. Organizacija greita, lanksti, orientuota į rezultatą, žmonės geba daug padaryti per trumpą laiką. Tačiau ilgainiui atsiranda labai įdomus efektas — organizacija pradeda gyventi nuolatiniu „padarėm ir bėgam toliau“ režimu.

Tokiose komandose dažnai nelieka laiko:

įsivertinti, kas pavyko,
pasižiūrėti, kas neveikė,
pasidžiaugti rezultatais,
arba tiesiog normaliai uždaryti vieną etapą prieš pereinant į kitą.

Ir čia kalba dažniausiai net ne apie poilsį.

Per praktiką matau, kad ilgainiui organizacijos pradeda pavargti nuo nuolatinio neužbaigtumo jausmo. Projektai formaliai baigiasi, tačiau emociškai komanda niekada nepajaučia, kad kažkas iš tikro buvo užbaigta. Viskas tiesiog persikelia į kitą „to do“ sąrašą. 😄

Apie tai šiandien nemažai kalba ir organizacijų psichologijos tyrimai. „Harvard Business Review“ analizėse dažnai minima, kad nuolatinis veikimas aukštu tempu be aiškių sustojimo momentų ilgainiui mažina ne tik motyvaciją, bet ir komandos gebėjimą jausti progresą bei prasmę.

Praktikoje tai labai dažnai matosi augančiose organizacijose. Visi dirba daug, verslas juda pirmyn, tačiau komandos viduje pradeda daugėti nuovargio, cinizmo arba jausmo, kad „vis tiek niekada neužtenka“.

Ir įdomiausia, kad dažniausiai organizacijoje tuo metu objektyviai vyksta daug gerų dalykų:

auga klientai,
plečiasi veikla,
įgyvendinami projektai,
komanda padaro sudėtingus dalykus.

Tiesiog organizacija nebesustoja jų pamatyti.

Per savo darbą matau, kad stiprios organizacijos dažniausiai turi ne tik gerą veikimo tempą, bet ir gebėjimą laiku sustoti. Ne tam, kad sulėtėtų, o tam, kad komanda apskritai pajustų, jog juda pirmyn.

Kartais tam užtenka:

normalaus projekto uždarymo,
kelių sakinių apie rezultatą,
padėkos komandai,
arba tiesiog penkių minučių, per kurias niekas nekalba apie kitą terminą. 😄

Nes tam tikrame augimo etape organizacijos pradeda pavargti ne nuo darbo kiekio. Jos dažnai pavargsta nuo jausmo, kad finišo linija nuolat nusikelia dar truputį toliau.

Kontaktai

Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius

Susisiekite

loreta.dainyte@gmail.com

+37061155660