Kodėl organizacijos pradeda pavargti nuo pokyčių

Augančiose organizacijose ilgainiui gali atsirasti nuovargis ne nuo pačių pokyčių, o nuo nuolatinio nebaigtumo ir persiorientavimo. Straipsnyje dalinuosi įžvalgomis iš praktikos apie pokyčių tempą, organizacinį nuovargį ir aiškumo svarbą augančiame versle.

5/13/20262 min read

a black and white photo of the word change

Organizacijose pokyčiai ilgą laiką atrodo kaip natūrali progreso dalis. Nauji projektai, naujos sistemos, plėtra, procesų atnaujinimai, struktūros pokyčiai, nauji klientų poreikiai visa tai dažniausiai siejama su augimu ir judėjimu pirmyn.

Tačiau tam tikrame etape organizacijoje pradeda jaustis nebe energija pokyčiui, o nuolatinis nuovargis nuo jo.

Iš pradžių tai dažniausiai labai subtilu. Žmonės pradeda atsargiau reaguoti į naujas iniciatyvas, susitikimuose atsiranda daugiau tylos, o frazė „dar vienas pokytis“ nebebeskamba kaip motyvacija. 😄

Ir dažniausiai tai nutinka ne todėl, kad komandos nenori augti ar keistis.

Per praktiką matau, kad organizacijos dažniausiai pavargsta ne nuo pačių pokyčių, o nuo nuolatinio nebaigtumo jausmo. Kai vienas projektas dar neįsitvirtino, jau prasideda kitas. Kai komandos dar prisitaiko prie naujų procesų, prioritetai vėl persidėlioja. Kai organizacijoje nuolat vyksta daug iniciatyvų, tačiau žmonės nebejaučia stabilumo ar aiškumo.

Apie tai šiandien nemažai kalba ir organizacijų psichologijos tyrimai. „Harvard Business Review“ bei „McKinsey“ analizėse dažnai minima, kad darbuotojų atsparumą pokyčiams stipriai veikia ne pats pokyčių kiekis, o organizacijos gebėjimas užtikrinti aiškią komunikaciją, stabilumą ir suprantamą kryptį.

Praktikoje tai labai aiškiai jaučiasi. Organizacijose pradeda daugėti:
persiderinėjimų,
pasimetimo tarp prioritetų,
neužbaigtų iniciatyvų,
o žmonės vis dažniau dirba ne su pačiu pokyčiu, o su nuolatiniu prisitaikymu prie jo.

Ir įdomiausia, kad tuo metu organizacijoje dažnai iš tikro vyksta daug gerų dalykų. Verslas auga, komandos stiprėja, diegiami naudingi sprendimai. Tačiau kai pokyčių tempas tampa didesnis nei organizacijos gebėjimas juos „sugerti“, atsiranda nuolatinis vidinis nuovargis.

Per savo darbą matau, kad stipriausiai pokyčius išgyvena ne tos organizacijos, kurios jų turi mažiausiai. Dažniausiai stipriausios yra tos, kurios geba išlaikyti daugiau aiškumo ir stabilumo net pokyčių metu.

Nes ilgainiui organizacijoms pradeda reikėti ne tik naujų iniciatyvų. Joms pradeda reikėti ir erdvės suprasti, kas iš tikro jau vyksta, kas svarbiausia ir kur visa organizacija apskritai juda.

O kartais didžiausias pokytis organizacijoje būna ne nauja sistema, o pirmas normalus mėnuo be nuolatinio „persiorganizuojam“. 😄

Kontaktai

Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius

Susisiekite

loreta.dainyte@gmail.com

+37061155660