Kai verslo savininkai nustoja ilsėtis

Verslo savininkai dažnai pavargsta ne nuo darbo kiekio, o nuo nuolatinės atsakomybės koncentracijos. Straipsnyje dalinuosi įžvalgomis iš praktikos apie augančių organizacijų spaudimą, koordinavimą ir kodėl vadovams ilgainiui tampa sunku iš tikro atsijungti nuo verslo.

2/8/20262 min read

man, woman and child holding hands on seashore

Dauguma verslo savininkų pavargsta ne tada, kai dirba daugiausiai. Dažniausiai sunkiausia tampa tada, kai organizacija pradeda nuolat gyventi jų galvoje. Net ilsintis, savaitgaliais ar atostogų metu mintys vis tiek sukasi apie projektus, klientus, komandą, terminus ir klausimus, kuriuos kažkas vis tiek greičiausiai atneš vadovui.

Įdomiausia, kad daugeliu atvejų tai net nėra susiję su nepasitikėjimu komanda ar noru viską kontroliuoti. Per praktiką matau, kad dažniausiai taip nutinka organizacijose, kurios ilgą laiką augo labai stipraus vadovo tempu. Vadovas priimdavo sprendimus, koordinuodavo projektus, jungdavo skirtingas komandas, spręsdavo kritines situacijas ir natūraliai tapdavo žmogumi, per kurį juda didžioji dalis organizacijos veikimo.

Tam tikrą laiką toks modelis net labai gerai veikia. Verslas juda greitai, komandos gauna aiškumą, daug klausimų išsisprendžia operatyviai. Tačiau organizacijai augant sudėtingumo pradeda daugėti greičiau nei lieka vadovo laiko ir energijos.

Tuomet atsiranda situacijos, kuriose beveik viskas vienaip ar kitaip grįžta pas tą patį žmogų. Klausimai, koordinavimas, prioritetai, sprendimai, klientų situacijos, partnerių derinimai. O kartu pradeda augti ir vidinis nuolatinio budrumo jausmas, kai organizacija tarsi niekada iki galo „neišsijungia“.

Apie tai šiandien gana daug kalba ir lyderystės tyrimai. „Harvard Business Review“ analizėse dažnai minima, kad vadovų emocinį nuovargį labiausiai didina ne pats darbo kiekis, o nuolatinė atsakomybės koncentracija ir poreikis būti nuolat pasiekiamam sprendimams bei koordinavimui.

Praktikoje tai labai jaučiasi. Verslo savininkai dažnai fiziškai išeina iš darbo, tačiau organizacija vis tiek lieka jų galvoje. Kartais net poilsio metu sunkiausia tampa ne darbų kiekis, o mintis, kad kažkur kažkas gali sustoti be jų įsitraukimo. 😄

Per savo darbą matau, kad tam tikrame augimo etape organizacijoms pradeda reikėti daugiau aiškumo, stipresnio koordinavimo ir stabilesnio veikimo modelio. Ne todėl, kad vadovas dirbtų mažiau, o todėl, kad visa organizacija mažiau remtųsi vien jo nuolatiniu įsitraukimu į kiekvieną klausimą.

Ir būtent tada dažnai atsiranda daugiau stabilumo ne tik versle, bet ir pačio vadovo kasdienybėje. Nes ilgainiui augantis verslas pradeda reikalauti ne daugiau heroizmo, o daugiau pasidalintos atsakomybės ir stipresnio organizacinio užnugario.

Kontaktai

Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius

Susisiekite

loreta.dainyte@gmail.com

+37061155660