Emocijos darbe: silpnumas ar tiesiog žmogiška organizacijos dalis?

Vis dažniau pastebiu, kad organizacijose keičiasi požiūris ne tik į rezultatus, bet ir į tai, kaip žmonės jaučiasi darbe. Anksčiau emocijos profesinėje aplinkoje dažnai būdavo laikomos kažkuo, ką reikia „palikti už durų“. Šiandien vis daugiau vadovų supranta, kad emocinė atmosfera komandoje labai tiesiogiai veikia ir kasdienį veikimą, ir verslo rezultatus.

Ypač augančiose organizacijose.

Kai verslas plečiasi, daugėja pokyčių, atsakomybių, neapibrėžtumo, projektų, terminų ir spaudimo. Tokiose situacijose emocijos organizacijoje niekur nedingsta, jos tiesiog arba tampa matomos, arba pradeda reikštis kitomis formomis:

• įtampa,

• nesusikalbėjimu,

• perdegimu,

• konfliktų vengimu,

• darbuotojų atsitraukimu,

• arba nuolatiniu „visi pavargę, bet važiuojam toliau“ režimu.

Ir, tiesą sakant, šitas etapas pažįstamas daugeliui augančių verslų. 😄

Per savo praktiką matau, kad stipriausiai veikiančios organizacijos dažniausiai nėra tos, kuriose žmonės „neturi emocijų“. Priešingai, tai organizacijos, kuriose atsiranda daugiau:

• pasitikėjimo,

• aiškumo,

• komunikacijos,

• ir saugumo kalbėti apie problemas anksčiau, nei jos tampa dideliais trikdžiais.

Įdomu tai, kad apie tai šiandien kalba ne tik HR bendruomenė, bet ir verslo tyrimai. Tokios organizacijos kaip „Google“ savo vidiniuose tyrimuose išskyrė psichologinį saugumą kaip vieną svarbiausių stiprių komandų veiksnių. Ne todėl, kad žmonės turi „jaustis patogiai visą laiką“, o todėl, kad komanda pradeda greičiau spręsti problemas, daugiau komunikuoti ir mažiau energijos skirti vidinei įtampai.

Praktikoje tai dažnai atrodo daug paprasčiau nei skamba prezentacijose.

Kartais didžiausias pokytis organizacijoje prasideda nuo:

• aiškesnės komunikacijos,

• normalesnių 1:1 pokalbių,

• mažiau pasyvaus agresyvumo susitikimuose,

• arba vadovo, kuris nebebando apsimesti, kad visiškai neklysta. 😄

Per savo darbą matau, kad darbuotojų emocinė būsena labai dažnai susijusi ne su pačiu darbo kiekiu, o su:

• neaiškumu,

• nuolat besikeičiančiais prioritetais,

• koordinacijos trūkumu,

• nepasidalintomis atsakomybėmis,

• ar jausmu, kad organizacijoje „viskas dega vienu metu“.

Ir būtent čia atsiranda labai stiprus ryšys tarp emocinės atmosferos ir organizacinio veikimo.

Kai organizacijoje daugiau aiškumo:

• mažėja įtampa,

• žmonės greičiau priima sprendimus,

• komandos mažiau „gesina gaisrus“,

• o vadovams lieka daugiau erdvės augimui, o ne nuolatiniam spaudimo valdymui.

Turbūt todėl šiandien vis daugiau organizacijų pradeda suprasti, kad stipri kultūra nėra tik motyvaciniai šūkiai ar vaisiai biure. Dažniausiai ji prasideda nuo labai žmogiškų dalykų:

• aiškios komunikacijos,

• pagarbaus santykio,

• gebėjimo išgirsti,

• ir organizacijos, kurioje žmonėms nereikia bijoti pasakyti, kad kažkas neveikia.

Nes kartais vienas nuoširdus sakinys „turim problemą“ organizacijai sutaupo daugiau nei dar vienas susirinkimas. 😄

Kontaktai

Susisiekite ir aptarkime jūsų verslo poreikius

Susisiekite

loreta.dainyte@gmail.com

+37061155660

© 2025. All rights reserved.